- giedruoti
- giẽdruoti, -uoja, -avo intr., giedrúoti, -úoja, -ãvo 1. būti giedram: Oras ilgai giedrúoja Šk. Jau pietuose ima giẽdruoti Grž. | prk.: Veide giedravo šilta šypsena sp. | refl.: Jau pietuose ima giẽdruotis Grž. 2. persišviesti; švytėti, permatomam būti; švyksoti: Galva, kad maž plaukų, giedrúo[ja], t. y. žioruo[ja] J. Plaukai giedrúo[ja], t. y. reti, ir bus tuoj plika galva J. Senuko pakaušis giẽdruoja (jau plinka) Vlkv. Kur ne kur plaukas giẽdruoja ant pakaušio Skr. Tai retai sudygę rugiai, žemė matyt, giẽdruo[ja] Jrb. Dobstys išblindę kaip tinklas giedrúo[ja] J. Par jos suknelę drūčiai giẽdruo[ja] Jrb. Koks čia apsivilkimas, tik skydelis – giẽdruoja kūnas Gs. Skepetaitė susinešiojus, jau kai kur giẽdruoja Alk. Klojimo stogas jau giẽdruoja Rs. Giedrúoja plikas kalnas Ll. Kur molynai ir kalniukai, visur žemė giedravo, o kur smiltynai, mažne visai pabalo Žem. \ giedruoti; išgiedruoti
Dictionary of the Lithuanian Language.